TRYS JUBILIEJINĖS DIENOS BAISOGALOJE
BIRŽELIO 7 d. 17.00 val. Prie Nepriklausomybės paminklo įvyko Baisogalos 480-ies metų Jubiliejinių renginių Iškilmingas atidarymas. Skambant BKC pramoginės muzikos orkestro, vadovas Vilimas Malinauskas, atliekamam maršui, baikeriai įvežė į aikštę Lietuvos, Baisogalos ir 2019 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliavas, kurias pakelti buvo patikėta Baisogalos seniūnei Renatai Masiulienei, bendruomenės pirmininkui Artūrui Radžiūnui ir Baisogalos gimnazijos abiturientui Tomui Kačiukevičiui. Nuskambėjus Lietuvos respublikos himnui, Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė trumpai apžvelgė Baisogalos praeitį, dabartį ir ateitį, paprašė už laisvę kritusių atminimą pagerbti tylos minute. Gėles prie Nepriklausomybės paminklo padėjo Baisogalos šauliai. Seniūnė paskelbė ir tris patrankos salves: už Lietuvą, už Baisogalą, už Ateitį. Šią užduotį oriai atliko baisogaliečiai Sigitas Nainys ir Edvardas Bielokopitovas. Visus renginio dalyvius pasveikino LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas.
Baisogalos seniūnijos specialistė gerbūviui Augė Marcinkevičienė sumanė floristinių skėčių akciją ,,Žydėk, mano krašte“. Puoštus skėčius pristatė net 22 organizacijos ir gyventojai. Skėčiai ne tik buvo pademonstruoti pristatymo metu, bet puošė miestelio centrą ir džiugino akį visas šventines dienas.
17.45 val. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, DKK Gedimino 5 laipsnio ordininkas, apdovanotas Radviliškio mero Ženklu, Baisogalos Garbės pilietis, Arvydas Stanislavas Každailis pristatė savo darbų heraldikos parodą, kurią bus galima lankyti iki liepos 7 dienos. Autorius sako ,,heraldika – sritis, kurioje jaučiausi ir jaučiuosi tikrai reikalingas“. Arvydas Stanislavas Každailis atkūrė istorinę Valstybės vėliavą ir herbą. Atkūrė ir sukūrė virš 100 Lietuvos miestų ir miestelių herbų, vėliavų, logotipų. Tame tarpe ir Baisogalos herbą.
Po parodos pristatymo svečiams ir baisogališkiams koncertavo Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras ,,Dagilėlis“, vad. Remigijus Adomaitis. Visus sužavėjo choro ir vadovo profesionalumas bei puikiai parinktas repertuaras. Džiaugėmės, kad toks aukšto meninio lygio kolektyvas papuošė pirmąją Jubiliejinių renginių dieną.
Visi norintieji nuo 20.00 val. galėjo vakaroti miestelio aikštėje. Linksmomis melodijomis ilgiau nei valandą linksmino BKC netradicinė kapelija „Dainoriai“, vad. Paulius Kablys. Kava vaišino Kultūros centras.
Birželio 8 d. 11.00 val. prasidėjo Šv. Mišiomis už Baisogalą ir jos gyventojus. Mišias aukojo Baisogalos Švč . Trejybės parapijos klebonas Baisogalos bažnyčios kunigas Arūnas Urbelis , geru žodžiu minėdamas buvusius ir dabartinius parapijos gyventojus, bažnyčios statytoją Vladislovą Juozapą Marijoną Komarą. Baisogalos istorija ir prasidėjo nuo parapijos įsteigimo, kai 1539 m. Žygimantas Augustas Baisogalos parapijai paskyrė žemių, ir čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.
Po Šv. Mišių Baisogalos šauliai, skautų organizacijos atstovai, Baisogalos gyventojai ir svečiai kolona atvyko į pulkininko Juozo Šarausko gatvės pavadinimo suteikimo šventę. Buvęs seniūnas Romas Kalvaitis sakė, kad vieta parinkta arti gimnazijos, kad pro ją praeinantys mokiniai ir mokytojai prisimintų, kas buvo šis mūsų žemietis ir kaip tragiškai baigėsi jo gyvenimas. Radviliškio meras Antanas Čepononis su giminaičiu Linijumi Baškiu atidengė gatvės lentelę, klebonas pašventino. Kalbėjo pulk. Juozo Šarausko giminaičiai, skautai, Baisogalos šaulių vardu kalbėjo ir dainą skyrė laikinai einanti kuopos vado pareigas Giedrė Nakutienė.
Baisogalos kultūros centre atidaryta pulk. Juozo Šarausko asmeninių daiktų ekspozicija iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Šarauskų giminės archyvo nuotraukų. Ekspoziciją galima lankyti birželio mėn. darbo dienomis.
13.00 val. Kultūros centro salėje prasidėjo Iškilmingoji dalis ,,Pasididžiavimo knyga“. Kazimieras Danilevičius perskaitė Žigimanto Karaliaus raštą ,,duotą Krokuvoj penktadienį pačią Švento Zigmanto Karaliaus dieną – Viešpaties Metais tūkstantis penki šimtai trisdešimt devintais“. Šis raštas liudija Baisogalos miestelio oficialų pripažinimą. Kultūros centro choras (vad. Neringa Bernadickienė), akompanuojant pučiamųjų orkestrui ( vad. Vilimas Malinauskas) ir Gabijai Bernadickaitei, atliko Baisogalos himną. Žodžių autorė Baisogalos Garbės pilietė Donata Podėnienė, muzikos autorius Baisogalos Garbės pilietis Vilimas Malinauskas.
Su brandžiu Jubiliejumi Baisogalos gyventojus ir svečius sveikino Radviliškio r. sav. Meras Antanas Čepononis,
ragino ir toliau drąsiai žengti ateities keliu. Gerbiamas Antanas Čepononis perdavė dovanas Arvydui Stanislavui Každailiui ir seniūnei Renatai Masiulienei.
Renginio vedėja Karalienė Gražina Areliūnienė kalbėjo, ,,kad šiandien Baisogala būtent tokia: su kultūriniu istoriniu paveldu ir už tai turime daug kam padėkoti“, o Karalius – Kazimieras Danilevičius pažymėjo, kad ,,pradžių pradžia – Komarų dinastija. Vienas iškiliausių – Vladislovas Juozapas Marijonas Komaras, Baisogalos Dvaro savininkas, visuomenės veikėjas, pažangus ūkininkas, kurio 140-ąsias gimimo metines šiais metais ir minime.
Minint Vladislovo-Juozapo-Marijono Komaro 140-ąsias gimimo metines, stebėjome video filmą, primenantį fundatoriaus gyvenimo istoriją.
Šiais metais ,,Pasididžiavimo knygą“ papuošė keturi nauji vardai:
1. Augė Marcinkevičienė savo darbais Baisogalos krašte išmynė teisingus takus nuo dabarties į ateitį. AUGĖ MARCINKEVIČIENĖ ĮRAŠOMA Į BAISOGALOS PASIDIDŽIAVIMO KNYGĄ IR SUTEIKIAMAS GARBĖS PILIETĖS VARDAS.
2. UŽ NUOPELNUS KULTŪRAI, ŠOKIO TRADICIJŲ PUOSELĖJIMĄ, BAISOGALOS VARDO GARSINIMĄ JŪRATĖ KAČIUKEVIČIENĖ ĮRAŠOMA Į BAISOGALOS PASIDIDŽIAVIMO KNYGĄ – JI BAISOGALOS GARBĖS PILIETĖ.
3. UŽ PUIKŲ DARBĄ, UŽ VADOVAVIMĄ BENDRUOMENEI, PAGALBĄ MOKYMO – UGDYMO ĮSTAIGOMS, UŽ ĮVAIRIAPUSĘ VISUOMENINĘ VEIKLĄ KAZIMIERAS DANILEVIČIUS ĮRAŠOMAS Į PASIDIDŽIAVIMO KNYGĄ IR JAM SUTEIKIAMAS GARBĖS PILIEČIO VARDAS.
4. UŽ VERSLUMĄ, NAUJŲ DARBO VIETŲ KŪRIMĄ , KULTŪRINIŲ IR SOCIALINIŲ PROJEKTŲ RĖMIMĄ UAB ,,GRANULITA“ ĮRAŠOMA Į ,,PASIDIDŽIAVIMO KNYGĄ“ IR SUTEIKIAMAS GARBĖS BENDROVĖS VARDAS. VADOVAS GIRMANTAS PRANINSKAS.
Garbės piliečiams gražiausius kūrinius skyrė kultūros centro kolektyvai: moterų vokalinis ansamblis, vad. Neringa Bernadickienė, jaunių liaudiškų šokių grupė ,,Žolynėlis“, vad. Jūratė Kačiukevičienė ir liaudies kaimo kapela ,,Žvangulis“, vad. Vilimas Malinauskas.
Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ne tik sveikino su švente, bet ir savo dovanomis pagerbė tris Baisogalą garsinančius fotografus: Arvydą Žaromskį, Sigitą Mikutį ir Kazį Bronių Strolį.
Popietėje koncertavo kamerinis orkestras „Cantus“ (vadovas prof. Ričardas Sviackevičius), žiūrovus juokino „Bobų radijo“ kolektyvas iš Surviliškio, šoko ir dainavo pop kolektyvas ,,Viesulas“ iš Vilniaus.
Koncertavo atlikėja Eglė Jakštytė ir grupė „Popdu“.
Bendruomenės Tarybos narė Asta Juzukonienė paskelbė ir apdovanojo medeliais gražiausiai sutvarkytų sodybų šeimininkus. Pasveikino Antaninas ir Antanus.
Jaunimas aikštėje linksminosi diskotekoje, 23 val. stebėjo fejerverkus, o 24 val. skirstėsi į namus.
Birželio 9 d. 12.30 val. Pabudo saulė, pragydo paukštis, pakėlė javą, pakėlė žmogų. Garsais patvino laukai ir pievos, miškų tankynės ir ąžuolynai. Nustebęs paukštis trumpam nutyla: kas dar taip gieda už žalio šilo, kas dar taip rauda, kas dar taip juokias , kas mano giesmę gražiai išmokęs? A, Žemės žmonės. Keisti keistuoliai. O tie keistuoliai, tai liaudies kūrybos lobyno puoselėtojai, suskridę iš įvairių Lietuvos kampelių į XVIII-ąjį folkloro sambūrį ,,NEMIRŠTANTI TAUTOS GAIDA“ Baisogaloje, kuri paskelbta 2019 metų mažąja Lietuvos Kultūros sostine ir jau trečią dieną švenčia 480-ies metų sukaktį. Kalbėjo renginio vedėjai Elžbieta ir Paulius. Slaunas miestas Baisogala, bet ir garbingi svečiai į sambūrį susirinko. Visi lesina ir puoselėja AUKSO PAUKŠTES. 1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. Tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje.
Aukso Paukščių globotojai susirinko iš visos Lietuvos: Šeduvos ,,ŠEDUVE“, vad. Danutė Brėdienė ir Emilija Brajinskienė, o mažųjų ,,ŠEDUVIUKŲ “ vadovė Aušra Mickutė, Skuodo KC Mosėdžio skyriaus Mosėdžio folkloro ansamblis, vad. Vida Pajarskienė, Panevėžio folkloro ansamblis ,,RASKILA“ vad. Lina Vilienė, Vilniaus KC folkloro ansamblis ,,JORĖ“, vad. Rūta Aleksiūnienė, Šiaulių miesto KC ,,LAIPTŲ GALERIJA“ folkloro ansamblis ,,SALDUVĖ“, vad. Darius Daknys.
Nors Emilija Brajinskienė ir nebuvo folkloro sambūryje, bet siuntė linkėjimus ir žodžius, kad ,,folkloras, tai žemė, marga gėlių pieva ant ko užauga visa tauta“.
Pakiliai, skambant bendrai dainai ir baigėsi folkloro sambūris ir trečioji Jubiliejinių renginių diena.
Kad Baisogaloje galėjo koncertuoti tiek daug kolektyvų ir atlikėjų, kad visiems užteko dovanų, kavos ir gardumynų dėkojame šventės rėmėjams ir, žinoma, Baisogalos, 2019 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės Globėjui Radviliškio r. sav. Merui Antanui Čepononiui.
Baisogalos Garbės pilietė, bendruomenės ,,Imantai” tarybos narė Regina Vaitkevičienė visas tris dienas vedė ekskursijas ,,Baisogalos dvaras – parkas- malūnas ir Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia”. Per 80 baisogališkių ir svečių net iš Škotijos turėjo galimybę sužinoti įdomiausius faktus iš Baisogalos istorijos ir sužinoti apie asmenybes, kurių veikla nulėmė Baisogalos klestėjimą.”
Ko nebuvo Baisogaloje per tas tris dienas? Nebuvo muštynių, vandalizmo, niekas nenuniokojo floristinių skėčių ir gėlių. Renginių organizatoriai dėkoja visiems Baisogalos seniūnijos gyventojams. BKC informacija