Ar pirmoji į galvą atėjusi mintis (apie išties bet ką) yra tikrai tavoji? Ar ji padiktuota visuomenės, artimųjų, o gal net tolimųjų, tų iš interneto plotmių? Kodėl svarbu analizuoti ir susidaryti savąją nuomonę? O gal nesvarbu?

Į šiuos ir panašius klausimus nėrėme su Baisogalos gimnazija (visai nebaisus kraštas!) jaunuoliais. Kartu stebėjome D. Liškevičiaus 2000 m. performansą „Kliaksas Restartas”, kuriame buvo naudojama bei šokoladu ištepama Lietuvos vėliava. Jaunuoliai patyrė, kaip keičiasi jų kūrinio interpretacija. Nuo pirminio impulso, jog kūrinys „kažkoks nesveikas“ ir „niekina Lietuvos vėliavą“ iki išties gilių ir išjaustų interpretacijų. Analizavome, kokia kūrinio ir jo pavadinimo prasmė, narpliojome autoriaus mintis. Tuomet dar kartą klausėme savęs: ką apie tai manau aš? Prisipažinsiu, interpretacijų įvairovė ir gylis nustebino. Norisi kartoti ir kartoti: kultūra atrakina.

Dėkingas Baisogalos kultūros centras vadovei Erika Liukienė už sudarytas sąlygas bendradarbiavimui. Ji dalyvavo didžiojoje dalyje programos ir po mokymų gavau iš jos žinutę. Nemeluosiu, tai ką perskaičiau paglostė širdį ir dar kartą patvirtino: žengiu teisingu keliu. Atsiliepimu pasidalinsiu komentaruose. Galbūt jį atrasi tu – mąstantis ir dvejojantis: „ar tokios sesijos praverstų ir mano mokiniams?”