Širdis gerumu pražydo: Baisogaloje atidaryta velykinių margučių ir fotografijų paroda

Baisogalos kultūros centre pavasaris šiemet atkeliavo ne tik su bundančia gamta, bet ir su gyva tradicija, menu bei bendrystės jausmu. Čia vyko tautodailininkės, fotografės ir žurnalistės Ados Alejūnaitės velykinių margučių ir fotografijų parodos atidarymas – jaukus, šiltas ir prasmingas vakaras, subūręs meno, tradicijų ir lietuviško paveldo mylėtojus.

Renginį pradėjo Neringos ir Giedrės atliekama daina „Širdis gerumu pražydo“, tapusi simboline vakaro nuotaikos pradžia. Muzika tarsi pakvietė sustoti, nurimti ir atsigręžti į tai, kas svarbiausia – į šeimos atmintį, kūrybą ir iš kartos į kartą perduodamas vertybes. Vakaro siurprizas – prasmingas ir labai jautrus Ados mamos Vandos Alejūnienės pasidalinimas savo sukurta poezija. Vakaro metu pristatyta daugiau nei šimto rankomis, vašku margintų margučių kolekcija. Kiekvienas jų – unikalus, paženklintas senųjų baltų simboliais, saugančiais gyvybės, atgimimo ir harmonijos prasmes. Šalia margučių eksponuojamos autorės fotografijos subtiliai pratęsė Velykų ir pavasario atsinaujinimo temą, sukurdamos vientisą ir jautrią ekspoziciją. Kaip pasakojo pati autorė, kūrybos pradžia slypi šeimos tradicijoje. Archajiško margučių marginimo ji mokėsi dar vaikystėje iš savo močiutės Albinos Mirončikienės ir mamos Vandos Alejūnienės. Tai ne tik amatas ar meninė veikla – tai gyvas ryšys tarp kartų, perduodamas per rankų šilumą, kantrybę ir bendrą laiką. Susitikimo metu Ada Alejūnaitė dalijosi margučių simbolikos reikšmėmis, pasakojo apie jų vietą baltų kultūroje bei marginimo paslaptis, kurios šeimoje saugomos jau daugelį metų. Pokalbis su autore leido lankytojams pažvelgti į margutį ne tik kaip į Velykų atributą, bet ir kaip į mažą pasaulio modelį, kuriame telpa istorija, tikėjimas ir žmogaus santykis su gamta.
Vakaro programą papildė Neringos ir Giedrės dainos, o ypatingą jaukumą sukūrė poezijos akimirka. Autorės mama Vanda Alejūnienė skaitė savo kūrybos eiles, kurios subtiliai papildė vakaro atmosferą ir dar kartą priminė, kad kūryba gali skleistis įvairiomis formomis – per vaizdą, žodį ir garsą.

Renginio pabaigoje skambėjo padėkos žodžiai autorėms už tradicijų puoselėjimą, jautrumą ir gebėjimą dalintis kūryba su bendruomene. Buvo paskelbta oficiali parodos atidarymo akimirka, pakvietusi lankytojus dar kartą apžiūrėti ekspoziciją, pabendrauti su autore bei pasidalinti įspūdžiais neformalioje vakaro dalyje. Šis renginys tapo ne tik parodos pristatymu, bet ir gyvu priminimu, kad tradicijos išlieka tol, kol yra perduodamos iš širdies į širdį. Margučiai čia virto pavasario, atgimimo ir bendrystės simboliu, sujungusiu skirtingas kartas bendrame kūrybos ir kultūros lauke.

Informacija Baisogalos kultūros centro
Nuotraukos – Baisogalos kultūros centro ir Ados Alejūnaitės