Du menininkai, šiuolaikinio šokio atlikėjai ir kūrėjai, Dominyka ir Povilas Jurgaičiai įgyvendino savo. Menininkų rezidencijos suteikia menininkams galimybę gyventi ir dirbti už jiems įprastos aplinkos ribų, suteikiant laiko apmąstymams, tyrimams ar naujų darbų sukūrimui.
Rezidencijos metu menininkai gali tyrinėti naujas vietas, skirtingas kultūras bei socialines aplinkas. Šios galimybės suteikia palankias sąlygas kūrybiškumui augti.
Dominyka ir Povilas vedė šiuolaikinio šokio užsiėmimus Radviliškio TAU Baisogalos skyriaus senjorų šokių grupei. Jų projektas – „Patyriminė judesio laboratorija. „Ląstelių ir mikroorganizmų judėjimas: žmogaus kūnas kaip vieta kitoms gyvybės formoms“”.
Edukacijos metu menininkai siekė padėti vyresnio amžiaus dalyviams labiau pajusti savo kūną. Senėjimo procese žmogaus organizmas dažnai tampa vis mažiau gyvybingas – viduląsteliniai mainai tampa mažiau sklandūs, efektyvūs ir lemia įvairius skausmus. Sąmoningo judėjimo praktikos sustiprina kūno sistemas, leidžia senėjimo procesą pristabdyti ir jaustis geriau. Ne paslaptis, kad šokis gerina ir fizinę, ir psichologinę, ir socialinę sveikatą.
Senjorai užsiėmimų metu, pasitelkdami vaizduotę, pradėjo nuo pačio mažiausio „ląstelinio” judėjimo ir keliavo prie didesnio ir platesnio judėjimo, aktyvuodami visą kūną. Stebėjo vaizdo įrašus, kuriuose pavaizduoti vienaląsčiai ir kūrė savo unikalaus mikroorganizmo judėjimo paveikslą. Tokiu būdu atlikėjai padėjo senjorams susipažinti su šiuolaikiniu šokiu ir kūrybiniu procesu: kaip kuriama choreografija, kaip gali būti ieškoma meninės medžiagos, kūrybinio įkvėpimo.
Per improvizacines užduotis priminė pagrindinius šokio elementus. Kūrybiškų judesio užduočių metu (grupėje, poromis ar po vieną) leido pajausti savo kūną, jo judėjimą ir santykį su kitais kūnais erdvėje. Pabaigoje reflektavo apie asmeninę patirtį, dalinosi apie šiuolaikinį šokį ir jo įvairovę. Po rezidencijos atradimų pristatymo, menininkai pristatė savo kūrybą, atliko galimai būsimo šokio spektaklio ištrauką – mini choreografinę kompoziciją.
Po pasirodymo kvietė į diskusiją apie matytą choreografiją ir įvykusį kūrybinį procesą. Senjorams neapsakomą įspūdį paliko menininkų atliktas kūrinys, jie labai noriai lankė ir dalyvavo užsiėmimuose, kurie buvo kažkas naujo, kažkas stebinančio, įdomaus ir dar nepatirto.

Dėkojame Dominykai ir Povilui, už jų šiltumą, paprastumą, išradingumą ir gebėjimą rasti ryšį, per maksimaliai trumpą laiką – savaitę, su senjorais.

Kuo didžiausios sėkmės Jiems, ir iki kitų malonių, šiltų susitikimų.

Beje, Dominykos tai jau antras projektas Baisogalos kultūros centre, bet tikimės – nepaskutinis.
Nuoširdus Ačiū ir šiuolaikinio šokio asociacijai, kuri sudaro galimybes gimti tokiems projektams, iš kurių ne retai gimsta dideli ir prasmingi šiuolaikinio šokio spektakliai (tokie kaip „Krantas“, kurio užuomazgos prasidėjo būtent Šiuolaikinio šokio rezidencijos Baisogaloje metu)