2026 m. gegužės 16 dieną Minaičiai tapo gyvu istorijos, bendrystės ir patriotiškumo centru – čia pirmą kartą vyko Baisogalos kultūros centro organizuotas istorinės atminties ir meno festivalis „Sutemų karžygiai“. Renginys sujungė teatralizuotą žygį „Samaningi kilometrai“, edukacines veiklas, kino programas, parodas bei koncertus, skirtus Lietuvos partizanų atminimui pagerbti.
Festivalio pradžioje susirinkusius žygeivius ir svečius pasitiko patriotinėmis dainomis renginį pradėjęs atlikėjas Romualdas Juzukonis. Vedėjas priminė ypatingą Minaičių svarbą Lietuvos istorijai – būtent čia 1949 m. vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracija, tapusi vienu svarbiausių rezistencijos dokumentų okupuotoje Lietuvoje. Minėti ir deklaraciją pasirašę partizanų vadai. Renginio metu akcentuota, kad Minaičiai šiandien yra ne tik istorinis objektas, bet ir gyvas Lietuvos laisvės kovų simbolis, liudijantis partizanų ryžtą, pasiaukojimą ir tikėjimą nepriklausoma valstybe.
Trečius metus Lietuvoje vykstantis žygis „Samaningi kilometrai“, inicijuotas Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos, šiemet subūrė žygeivius net dešimtyje maršrutų visoje Lietuvoje. Vienas jų būtent tą dieną driekėsi Minaičiuose. Prie šio žygio organizavimo prisidėjo Grinkiškio seniūnija bei Baisogalos kultūros centras.
Šių metų žygis buvo išskirtinis. Istorinės atminties ir meno festivalio ,,Sutemų karžygiai“ idėja ir sukurti promenados teatro 4 etiudai labai praturtino žygeivių kelionę partizanų keliais. Dalyviai ne tik keliavo istoriniais takais, bet ir tapo jautrių meninių etiudų liudininkais, kvietusiais sustoti, pajusti ir susimąstyti apie laisvės kainą. Promenada teatro stotelėse atskleista tų laikų gyvenimo istorija ir baisūs įvykiai, kurie šiandien mums dovanoja laisvę ir primena, kad laisvė nėra duotybė, ją reikia išsikovoti.
Žygeivius, projekto organizatorius bei šventės dalyvius sveikino Radviliškio rajono savivaldybės vicemeras Alfredas Juozapavičius bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Vytautas Simelis. Į renginį atvyko ir labai daug gražių žodžių apie projektą išgirdome iš LKCA prezidento Romo Matulio. Esame labai dėkingi už atvykimą ir puikų renginio įvertinimą. Po žygio sugrįžę dalyviai buvo pasitikti su duona ir druska, vaišinami kareiviška koše ir arbata.
Renginio organizatoriai dėkojo teatralizuotų etiudų kūrėjams ir atlikėjams – įvairaus amžiaus žmonėms iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių, prisidėjusiems prie ypatingos atmosferos bei rimtų teatrinių etiudų kūrimo. Etiuduose vaidmenis kūrė: Armonikierius R. Leikus, B. Gedžiuvienė, E. Gedžius, A. Jasiūnas, Z. Danielius, J. Kilienė, A. Krugelienė, V. Astrauskas, G. Bložienė, N. Astrauskienė, S. Konošonokienė, E. Sasnauskienė, A. Butvilienė, L. Bložienė iš Baisogalos TAU. Etiuduose dalyvavo ir Naujosios Akmenės kultūros rūmų liaudies teatras, A. Rudys, E. Kuznecova, R. Vasiliauskienė, A. Bacienė, R. Butavičienė, V. Žagarienė, Č. Žagaras, A. Rašimas, V. Rimkutė ir A. Laureckis iš Vilniaus, Jaunimo dramos studija „9-netukas“, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos auklėtiniai: A. Antanaitytė, G. Milieškaitė, U. Antanaitytė, E. Balvočiūtė, Cesar Esmeraldas Boveris, Ventos kultūros namų folkloro kolektyvas „Volungė“, D. Tenienė, A.Vaičiakauskas, Šiaulių sporto gimnazijos auklėtinis I. Bakas. Aktoriai iš Šiaulių: I. Kiela, Baisogalos kultūros centro režisierius M. Vaitkevičius, kultūrinės veiklos vadybininkas Ž. Macevičius. Aktorė iš Saločių D. Jonėnaitė, Tytuvėnų kultūros centro Mockaičių skyriaus aktorės I.Sabaliauskienė, J. Baranauskienė, V. Knyzelienė, I. Grigalaitienė, D. Baranauskas iš Tytuvėnų gimnazijos, D. Valadkienė iš Tytuvėnų, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro aktorės A. Petrulionienė ir V. Buišienė. Režisierė Andrėja Stulginskienė, scenografas Evaldas Jasiūnas, kostiumų dailininkė Jurgita Balčiūnaitė, videografas Alanas Augustas Buivydas.
Pati didžiausia padėka šiems šauniems žmonėms, kurie negailėjo nei laiko, nei lėšų ir matė prasmę tame, ką visi kartu sukūrėme.
Vienu prasmingiausių festivalio momentų tapo naujosios imituotos deklaracijos pasirašymo momentas–atminimo knygos iniciatyva. Į specialią knygą buvo kviečiami pasirašyti renginio svečiai ir dalyviai, paliekant simbolinį liudijimą ateities kartoms apie žmones, puoselėjančius istorinę atmintį.
Istorinės atminties ir meno festivalio „Sutemų karžygiai“ metu veikė gausybė edukacinių ir pažintinių erdvių. Lankytojai galėjo aplankyti bunkerį, susipažinti su partizanų buitimi, ginkluote bei ekipuote, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir įvairiose edukacijose. Rekonstruktorių klubas „Partizanas“ pristatė partizanų gyvenimo detales, o Vytauto Didžiojo karo muziejus kvietė į edukaciją „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Daug dėmesio sulaukė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Laikom frontą“ bei atsargos vyresniojo seržanto Valdo Adomaičio paroda „Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų keliais“. Festivalio lankytojai taip pat galėjo žiūrėti LGGRTC filmus „Kapas 27. Vanago sugrįžimas“, „Laisvės žvalgas“ ir Vytauto V. Landsbergio pristatytą filmą „Partizano žmona“, po kurio vyko trumpa diskusija. Patyriminėse zonose veiklas organizavo Generolo Povilo Plechavičiaus šaulių 6-oji rinktinė, Baisogalos šauliai bei airsoft klubas „Radviliškio juodvarniai“. Lankytojai galėjo susipažinti su išlikimo priemonėmis, medicinine ekipuote, turniketų naudojimu bei išbandyti taiklumą šaudymo ir granatų mėtymo edukacijose. Sutemus memorialinė erdvė virto įspūdinga vizualine instaliacija – lankytojus pasitiko suliepsnojusio bunkerio projekcijos, žygiuojančių partizanų vaizdai, laisvės kryžiai ir jautrios partizaninio gyvenimo vizualizacijos. Vakarinėje programos dalyje koncertavo atlikėjas-kraštietis Romualdas Juzukonis, o vėliau į sceną žengė rašytojas, režisierius ir bardas Vytautas V. Landsbergis. Jo akustinis koncertas ir pasakojimai apie tautos atmintį, žmogaus orumą bei laisvės kainą sukūrė ypatingą emocinę atmosferą. Vakarą tęsė partizanines dainas atliekančios grupės „Kitava“ ir „Thundertale“, o renginį vainikavo meninių šviesų instaliacijos.
Festivalį „Sutemų karžygiai“ iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė. Prie renginio įgyvendinimo prisidėjo gausus būrys partnerių ir rėmėjų: E. Mončauskas ir Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Dariaus Krikščiūno individuali įmonė, Baisogalos girininkija, Arūnas Simaitis, Rima Petrėtienė. Nuoširdžiai dėkojame rėmėjams už prisidėjimą prie festivalio organizavimo. Festivalio partneriai: Rekonstruktorių klubas „Partizanas“, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, Baltas dažnis, Etaplius TV, LRT, Generolo Povilo Plechavičiaus šaulių 6-oji rinktinė (Gytis Valavičius ir Dovilė Jankauskienė), Baisogalos šauliai (Arūnas Višamirskis), airsoft klubas „Radviliškio juodvarniai“, Valdas Adomaitis, fotografas Sigitas Mikutis bei labai pagelbėjusi Grinkiškio seniūnija. Nuoširdi padėka kiekvienam, kuris prisidėjo, kad šis festivalis įvyktų.
Pirmasis festivalis „Sutemų karžygiai“ tapo ne tik kultūriniu renginiu, bet ir gyva istorijos pamoka, subūrusia žmones bendram atminimo, pagarbos ir bendrystės vakarui Minaičiuose.
Nuotraukos Sigito Mikučio.
Daugiau akimirkų čia:>>















Leave a Reply