Folkloro sąskambiai Baisogaloje
Vėsuma dvelkiantį liepos 23 d. rytą prie Baisogalos kultūros centro jautėsi smagus šventinis šurmulys, kuris visus praeivius kvietė į Tarptautinį folkloro festivalį „Nemirštanti tautos gaida“. Rinkosi Lietuvos ir Latvijos folkloro kolektyvai, tautodailininkai, prekybininkai, amatininkai, žiūrovai. Vieni atskubėjo atskleisti Lietuvos regionų folkloro tradicijas, vietos kultūros identitetą, kiti – savo šalies temperamentą perteikti per latvių tautos tradicijas ir jų puoselėjimą. Tautodailininkai atvežė savo kūrybinį kraitį ir pažadėjo pasidalinti patirtimi, prekybininkai – savo rankų darbą pademonstruoti, aplinkinių Baisogalos kaimų ir miestelių darbštuoliai atvyko su savo pagaminta produkcija bei dirbiniais pasididžiuoti, kiti – į sukurtas grožybes pasižiūrėti ir idėjų sau paieškoti.
Puoselėjant iš praeities atėjusius etninius papročius bei palaikant folkloro tradicijų tęstinumą, Tarptautinis folkloro festivalis „Nemirštanti tautos gaida“ vyko jau dvidešimt antrąjį kartą, tad nenuostabu, kad susidomėjimo sulaukė iš atskirų Lietuvos miestų, miestelių (Šiaulių, Mažeikių, Radviliškio, Kėdainių) ir kaimyninės Latvijos. Kaip ir kasmet šventiniame Baisogalos kultūros centro organizuojamame renginyje susitiko didelė ir gausi liaudies muziką, šokį ir lietuviškas tradicijas puoselėjanti bendruomenė. Siekdami paskatinti žmones puoselėti etninę kultūrą, papročius bei folkloro tradicijas, 2023 metų festivalis organizuotas keliose skirtingose Baisogalos krašto erdvėse. 14:00 valandą atskirose, greta Baisogalos esančiose gyvenvietėse – Pakiršinyje ir Pociūnėliuose, apsilankė folkloro kolektyvai ir padovanojo žmonėms savo koncertines programas. Baigiamasis renginys, subūręs didžiulę minią gerbėjų, organizuotas Baisogaloje įsikūrusiame Komaro dvare. Taip siekta supažindinti ir atskleisti nekilnojamą architektūrinį šio krašto paveldą. Į šventę prie Baisogalos dvaro atvykę folkloro gerbėjai turėjo galimybę pamatyti Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerijos“ folkloro ansamblį „Salduvė“ (vad. D. Daknys), Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblį „Aidija“ (vad. D. Stakvilevičius), Akademijos kultūros centro folkloro ansamblį „Seklyčia“ (vad. O. Auškalnienė), Baisogalos kultūros centro tradicinę vyrų kapeliją ir net du kolektyvus iš Latvijos, tai – folkloro ansamblį ,,Rota“ (vad. T. Pelša) iš Murmastienės (Latvija) ir vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvą iš Silukalnio (Latvija) (vad. A. Upeniece). Buvo organizuojamos įvairios veiklos. Savo austomis juostomis pasigrožėti ir pamokyti surišti pusnuometį, nuometą ir tautines juostas sukvietė tautodailininkė, meno kūrėja iš Radviliškio Aurelija Norvaišienė. Įvairiausių mezgimo technikų ir įmantrybių mokė mezgėjų klubo moterys iš Naisių. Pačiu gardžiausiu lietuvišku patiekalu – kugeliu, gamintu lauko sąlygomis, vaišino Baisogalos motociklininkų klubas. Mūsų krašto tautodailininkai ir meno kūrėjai pademonstravo savo sukurtus darbus, o atvykusieji į šventę, turėjo galimybę jų įsigyti. Aplinkinių seniūnijų bendruomenės dalinosi patirtimi ir atvežė savo pagamintų produktų, užaugintų gėrybių.
Baisogalos istorijoje minima, jog šiam miesteliui buvo suteiktos karališko miesto teisės ir pavadinimas. Čia puoselėjamas vietos kultūrinis identitetas, folkloro tradicijos, todėl jaučiamas poreikis organizuoti etninę kultūrą puoselėjančias veiklas. Šiais metais festivalis skiriamas Aukštaitijos vardo paminėjimo 700-osioms metinėms, tad didelis dėmesys skirtas Aukštaitijos regionui, jo papročių ir tradicijų puoselėjimui bei jų perdavimui jaunajai kartai. Per daugiau nei 20 gyvavimo metų festivalis tapo kasmetine Lietuvos folkloro gerbėjų švente, turinčia tik jai būdingas tradicijas, ypatumus. Lietuvos folkloro ansambliai ir užsienio svečiai programose pristatė savo krašto papročius, dainas, šokius, apeigas.
Šis projektas skatina visuomenės dalyvavimą kultūrinėje veikloje ir didina kultūros prieinamumą, pasižymi idėjos ir veiklų novatoriškumu, turi realias tęstinumo perspektyvas ir galimybes. Į festivalio programą, įtraukus kitas veiklas ir sritis, prisijungia vis daugiau dalyvių ir žiūrovų. Džiaugiamės, jog koncertines programas atlikę kolektyvai buvo apdovanoti festivalio simbolika paženklinta statulėle, o edukatoriai – rėmėjų padėkos dovanėlėmis. Gausi projekto dalyvių minia įsiamžino prie folkloro festivaliui sukurtos foto sienelės ir Baisogalos kultūros centro darbuotojo sukurtos scenografijos. Šis folkloro festivalis yra vienintelis tokio pobūdžio renginys mūsų krašte. Dėkojame už galimybę šventes organizuoti vienoje gražiausių Lietuvos vietų – Baisogalos dvare. Nuoširdi padėka Arvydui Žaromskiui ir Arūnui Tvaronui už įamžintas akimirkas, Baisogalos kultūros centro kolektyvui, Pakiršinio ir Pociūnėlių bendruomenėms ir visiems, prisidėjusiems darbais, parama, idėjomis ir nuoširdžiu palaikymu.
Atsisveikiname tardami iki pasimatymo dvidešimt trečiajame festivalyje! Renginio organizatoriai – Baisogalos kultūros centras ir Radviliškio rajono savivaldybė. Informaciniai partneriai: „Radviliškio naujienos“, „Šiaulių apskrities televizija“.
Nuotraukos Arvydo Žaromskio, Rimanto Benaičio, Romos Buivydienės, Linos Vaičiuvienės, Pakiršinio kaimo bendruomenės, Baisogalos kultūros centro.